- šuniava
- šuniavà sf. (3b) žr. šunauja: 1. DŽ, FrnW, NdŽ Apsiaustas šernas baltomis savo iltimis kapoja įsiutusią šuniavą rš. 2. NdŽ, DŽ1, Lp, Rtn Sėkite, dirbkite kaip dirbę, o jeigu dvaro šuniava apstotų, tik man praneškite, aš juos tuojau! LzP. Kas čia rėkia? – Ai, kokia [girtų] šuniavà! Pv. Ar nesiskirstys ta šuniavà!? Vv. Oi jūs šùniava! (sakoma susipešusiems) Krsn. 3. Prn Kas čia per šuniavà? Lzd. Nu gana čia šitos šuniavõs! Al. Nenoriu jų erzyt – šuniavà kils Ig. Kas gali pakęst tokią šùniavą! Ig. 4. ppr. pl. žr. šunybė 1: Jiem tik šùniavos rūpi Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.